rugsėjo 23, 2015

Meškinai

Išeina, būna kartais, milžinai.
Dėl ko? - norėtum, niekad nežinai,
Tik pėdos lieka didelės tenai,
Kur tau jautru, kur spaudžia amžinai.

Praeina lyg pro šalį milžinai,
Praeina tai, kas žeidžia mirtinai,
Nauja diena išdygsta būtinai
Ir be lietaus vėl sužydės jinai.

Stori negražūs tingūs meškinai -
Savoj puikybėj miega milžinai,
O sapnuose pradingsta pažadai -
O sapnuose ką nori, tą matai.

Ten meilė, pasibaigusi seniai,
Ten priesaikos ir pažadai - melai,
Ir butaforinė viltis tenai,
Ir priežastis, kuri nesirimuoja.

Tava ramybė bus tavi sapnai,
Juose save gražiom spalvom tapai.
Manų minčių tau praviri langai,
Tad skrisk, nesidairyk, ką palikai.


rugpjūčio 03, 2015

Degančios akys

Tos mėlynos degančios akys -
Paskęstum jose, jei bandytum
Įžvelgti mintis, kad suprastum,
Kodėl nuo Tavęs aš apakęs.

Sukąstos netylančios lūpos -
Paklystum jose, jei norėtum
Švelniai jas praverti - išlaisvint
Mintis, kurios lūpose supas.

Nuleistos tos paprastos rankos,
Kurios Tave prie manęs glaudė -
Jos vis išsigandusios spaudė
Laukan neišleist to, kas trankos.

Pailsusios purvinos kojos -
Mama jas pailsusi prausė,
Kad kilčiau į kelią iš naujo,
Nes myli - ir kojos vėl stojos.

Bet kai kely nelieka žiburių -
Ėjimas tamsoje - prasta prasmė,
Tada tik skausmo ašarų versmė
Užlieja karštį degančių akių.