kovo 22, 2011

Tikrieji vardai

Kažkurią tai vasarą susipažinau su dviem merginomis. Mes lankome tą pačią mokyklą, tad nenuostabu, kad prasilenkdami koridoriuje pasisveikiname, atsidūrę greta viens kito valgyklos eilėje pakalbame. Atrodo, nieko ypatingo, tačiau viskas nėra taip paprasta. Jos - dvynės, o aš jų neskiriu.

Kartais pamąstau, ar draugai, kolegos, visi kiti žmonės mato žalią spalvą taip pat, kaip ją regiu aš. Ar jie jaučia tą patį, ką ir aš, kai brenda į vėsų vandenį? Ar jiems taip pat skauda įsidūrus adata ar įsipjovus peiliu?

Galbūt viskas aplinkui tėra sąlyginis dalykas. Kiekvienas galvoje turime savo pasaulėlį, savuosius dėsnius jam, savąsias spalvas ir jausmus, refleksus bei emocijas. Individualioji sistema pasaulio, gyvenimo suvokimui. Ir universalioji. Bet netobula.

Spragų turi visi. Aš - taisyklės dalis, puikus pavyzdys. Galbūt niekada ir neatskirsiu, kuri dvynė yra kuri, tačiau galbūt jos niekada ir nesupras, kad aš jų neskiriu. Viliuosi, kad nesuvoks.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą