balandžio 29, 2011

Must Two Do

Pastaruoju metu atsiranda tiek daug dalykų, kuriuos norėčiau padaryti, kad kartais net imu dvejoti, nuo ko pradėti, ką įgyvendinti pirmiausiai. Ne paslaptis, kad esu dvyliktokas, ir man ant nosies kaba penketas valstybinių egzaminų, kuriems reikėtų kaip pridera pasiruošti. Vien ta mintis, kad reikia mokytis, veja šalin bet kokią naują idėją; rodos, jei negaliu skirti pakankamai laiko mokslams, tai tikrai nederėčiau švaistyti brangių minučių laisvalaikiui... (Pripažįstu, šį mėnesį esu moksliukas ir retai išlendu laukan (bet išlendu ;P))

Pasiėmiau iš bibliotekos E.M.Remarko "Vakarų fronte nieko naujo". Teisinuosi protui, kad čia galiu rasti argumentų, tinkamų samprotaujamajam rašiniui, taip mėgindamas jį apgauti ir nors minutėlei atsiplėšti nuo tos kankinančios rutinos. O dar taip norėčiau perversti Albero Kamiu "Marą" ir Džono Irvingo "Paskutinę naktį Tvisted Riveryje". Na, gal kada tai ir padarysiu, bet šiuo metu planuose tai nenumatyta. Bent jau "Vakarų fronte..." reikėtų baigti.

Esmė ne tame.

Turiu keletą idėjų. Nesėkmingai pradėjau kurti trumpametražį animacinį filmuką. Jau net nupiešiau keletą kadrų, su draugu susiderinome, kad aš piešiu, jis sumaketuos, ir viskas jau turėjo klotis kaip iš pypkės, bet... Sustojo. Vargu, ar dėl egzaminų.
Rudenį pradėjau rašyti apysaką. Ne vieną ir ne dešimtį vakarų praleidau regzdamas siužeto vingrybes, formuluodamas įvairias mintis ir jau turėjau apie 15 puslapių "Word'e", bet ir tai sustojo. (Bent jau turiu stiprią viltį, kad tęsiu tai)
Atrodo, dabar viskas reikalauja laiko. O aš jo neturiu daug - iki egzaminų nepilnas mėnuo. Gaila, kad turiu daryti tai, ką turiu daryti, o ne ką noriu.

Ir vis dėlto, sunkiai pavyktų ant pirštų sutalpinti valandas, kurias pastaruoju metu praleidau "Facebook'o" platybėse :D

Taigi išvesdamas išvadas galiu pridurti, jog galbūt kartais verta atsiriboti nuo visko ir skirti valandą ar kelias tam, kas Tau, žmogau, svarbu. Kad ir kaip tai būtų sunku įgyvendinti praktiškai, turėti keletą valandų laisvalaikio kartą per dieną man atrodo žymiai naudingiau nei gausybę tokių sykių po 15 minučių.

Laikas bėgti nuo teorijos ir užsiimti praktika. Have a good and valuable time ;)

"Dievas išmokė žmogų planuoti, kad galėtų iš jo pasijuokti."

balandžio 26, 2011

17 := 18

Gerai, kad daug dalykų yra per brangūs ir negalima visų jų padovanoti Jai gimtadienio proga, tad bent šis tas vis dar liks man.

Geriausia dovanoti šypseną - ji tokia pigi, tačiau gali tapti neįkainojama. Ir ne tik ji.

balandžio 22, 2011

Lendant iš šešėlio

Tvirti medžiai neužauga šešėlyje. Jie turi augti laisvėje, patys grumtis su vėjais ir žvelgti į saulės šviesą. Jie turi veržtis į pasaulį, stiebtis į dangų - kitu atveju, visada liks kieno nors užnugaryje ir mirs supuvę nuo šalčio, drėgmės ir tamsos.

Šįkart trumpai. O ir nereikia daug. Mintys apie gyvenimą tik stumia į neviltį. Dažnai.

Mažiau galvoti, daugiau gyventi ir džiaugtis...... PADARYTA.

balandžio 21, 2011

Stiklas

Vaikštau stiklo paviršiumi ir bijau įlūžti. Iš čia nesimato, ar jis storas, ir aš tiesiog nežinau, ką jis atlaikys. Slystu ant sidabrinių ašarų ir klumpu.

Gera būtų vėl išvysti Ją šioje stiklo pusėje besišypsančią ir suprasti, kad mes niekada neįlūšime.

Taip vaikštant tik šypsena gali mane išgelbėti. Juk tai - pats geriausias ginklas prieš visas negandas ir dūžtančias abejones.

Būsiu čia - ant stiklo. Ateiki.

balandžio 16, 2011

El classico

Mosquitto tylus kaip niekada. Niekada šiemet. O taip norėčiau, kad jis netikėtai prabiltų ir ten rasčiau dalelytę Tavęs.

Kalba įskaitai jau parašyta. Nesu tikras dėl formulės "mintis -> argumentas -> išvados", bet jau pernelyg daug laiko tam skyriau, kad tikėčiausi paskutinę minutę sugalvot kažką tobuliau. Tobuliau mano skalėje. Tobulų nėra... O rytoj mokytis. Kalt kaip plaktuku. Vinimi. Kietu ir švininiu. Mintinai.

Nusipirkau batus. Antrus, kuriuos pasimatavau. Trečių nereikėjo, o pirmieji spaudė. Aplankė toks jausmas, supratimas, jog tai - man - ir nereikia nieko kito, nieko daugiau ieškoti. Nebe pirmą kartą jis aplanko. Deja vu.

MU pralošė. 0-1. Dėl vienos vienintelės Carrick'o klaidos. Klaidos keičia viską. Ir nežinojimas, kad jos nutiks.

Niekada nieko nežinau. Bet rizikuoju. Gera gyventi, kai kiekvieną rytojų laimi loteriją.

balandžio 01, 2011

Kvailių diena

It's April Fools' today, but is it just only for fools?

Šiandien "išdūriau" ne vieną žmogeliuką ir ne kartą buvau pats išdurtas. Patikėjau neužsirišęs batų, kurie neturi raiščių, išsitepęs žandą ir megztinį... Visgi faina kaskart suprasti esant apkvailintam.

Galbūt ši diena atrodo ir nuvalkiota, visai "ne šventė" (kaip mėgstama sakyti), tačiau net ir ji vertinga. Nusišneku, bet paaiškinsiu, kodėl.

Kiekvienas, kad ir kvailas juokas, menka apgavystė, tėra pasitikėjimo pasekmė. Tik pasitikėjimas priverčia mus apsigauti. Tad gerbkime tuos, kuriuos apgauname, nes jie mumis pasitiki - mus gerbia. Akis už akį.

Linksmos likusios balandžio pirmosios.