balandžio 16, 2011

El classico

Mosquitto tylus kaip niekada. Niekada šiemet. O taip norėčiau, kad jis netikėtai prabiltų ir ten rasčiau dalelytę Tavęs.

Kalba įskaitai jau parašyta. Nesu tikras dėl formulės "mintis -> argumentas -> išvados", bet jau pernelyg daug laiko tam skyriau, kad tikėčiausi paskutinę minutę sugalvot kažką tobuliau. Tobuliau mano skalėje. Tobulų nėra... O rytoj mokytis. Kalt kaip plaktuku. Vinimi. Kietu ir švininiu. Mintinai.

Nusipirkau batus. Antrus, kuriuos pasimatavau. Trečių nereikėjo, o pirmieji spaudė. Aplankė toks jausmas, supratimas, jog tai - man - ir nereikia nieko kito, nieko daugiau ieškoti. Nebe pirmą kartą jis aplanko. Deja vu.

MU pralošė. 0-1. Dėl vienos vienintelės Carrick'o klaidos. Klaidos keičia viską. Ir nežinojimas, kad jos nutiks.

Niekada nieko nežinau. Bet rizikuoju. Gera gyventi, kai kiekvieną rytojų laimi loteriją.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą