gegužės 26, 2011

Paskutinis viskas

Prisimenu, pernai jaudulys buvo kitoks. Iki pat paskutinės minutės gerai nemokėjau žodžių, kuriais turėjau kviesti dvyliktokus iš paskutinės pamokos į Paskutinio skambučio šventę. Sustojau prie durų ir žinojau, kad Jie ten. Pabeldžiau. Po nedidelės pauzės spyna pradėjo suktis...

Dabar Jie esam mes. Dabar aš pats - dvyliktokas. Rytoj manoji paskutinė pamoka. Paskutinis skambutis. Ir jaudulys visai kitoks. Nėra jaudulio. Nors ir dainų dar nemoku, ir testamento skaityti dar net nebandėme... Jaudulio nėra. Mes dideli jau - susitvarkysim. O testamento paskutinės eilutės tokios mielos:

Išeinam, užaugę jūsų akyse,
Išeinam su ugnelėm širdyse.

Rytoj išeisim, o šiandien būnam - būnam čia ir dabar.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą