birželio 22, 2011

Hiperbolizuotas

Pagaliau viskas grįžta į man patinkančias vėžes. Po Širdžių Damos viešnagės kažkas manyje tarsi apsivertė; emocijų kamuoliukas, tūnojęs giliai viduje sprogo išsitaškydamas įvairiausiomis vaivorykštės spalvomis.

Vėl galiu sau leisti kasdien išklausyti po naują muzikos albumą, peržiūrėti po naują filmą, perskaityti knygos tiek, kiek man pačiam norisi. Net ir dabar, berašant šį blogo įrašą, kompe groja Hiperbolė, bylodama man apie dar vienos nuostabios vasaros dienos pradžią.

Lyg griaustinis iš dangaus - gera naujiena - į Lietuvą lapkritį užsuka 30sec2mars vyrukai. Weee! O ne taip jau ir seniai sakiau, kaip būtų gerai, kad jie grįždami iš Talino ir Lietuvą aplankytų - tai še tau kad jau nori :D

Be to, vėl grįžau prie savosios istorijos rašymo - jau bebaigiu skyrių, kurį "rašiau" pusę metų :) Norisi su ja per šią vasarą gerokai pasistūmėti į priekį. Visomis vasaromis norisi ko nors tokio, neeilinio. Argi ne tiesa, kad vasarą praleisti beprasmiškai būtų bene tas pats, kaip po ilgų derybų parduoti ką nors bemaž veltui.

Aš jaunas. Mano vasaros nepigios. Laikas laikui sau :)

birželio 04, 2011

Šešto trylikta

Fizika yra įdomus mokslas. Savyje ji talpina tiek daug visko. Beveik viską.
Ji stengiasi sukurti tobulą visatos modelį, kuris tą "beveik" (iš praėjusio sakinio) panaikintų.
Jos logiką labai sunku paneigti, nes tai, kas mums nesuvokiama, jai atrodo savaime suprantama.
Tik ji gali prieštarauti pati sau ir likti teisi.
Jai nusispjauti, ar ji tau rūpi, ar ne - vis tiek gyveni pagal jos kuriamus dėsnius ir negali iš jų pabėgti. Negali, nes ji yra visur.
Gali jos nesuvokti, bet be jos gyventi - ne.

Visai kaip ir moteris.

Fizikos egzaminas birželio 13 dieną. 13 - ne veltui :)