liepos 25, 2011

Aplaužytais sparnais

Vis daugiau draugų renkasi skristi. Renkasi Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo, Mančesterio universitetus, o aš lieku... taip, berods, lieku...

Rytoj rezultatai. Net ir su 21,56 konkursiniu balu dar virpa kažkoks nelemtas virpuliukas, kad kas nors nutiks sistemai ar ko nors nepadariau iki galo. Pfu pfu pfu... Jei viskas gerai, jau kitąmet trinsiu VU FF auditorijų suolus. Bet dar reikia sulaukti rytojaus.

Pasirinkau būti fiziku. Nors kol dar nebaigiau mokslų, neaišku, kaip viskas gali pasisukti.
Vaikystėje svajojau būti matematiku. Magiškai traukė skaičiai, sekėsi matematikos olimpiadose, azartiškai sprendžiau vis sunkesnius uždavinius... Bet taip jau atsitiko, kad radau fiziką. Matematika liko nuošaly, kažkur tamsiame kampelyje niekam nebeįdomi. Niekam man. O kažkada sakiau, kad "būsiu matematikas". Nenuskilo tam vaikui, vieną svajonę pakeitė kita.

Galbūt aš esu silpnas... O galbūt neverta tikėti ir tais draugais, kurie sako grįšią į Lietuvą po penketo metų. Laikas keičia viską - svajones, tikslus, žmones, jų nuomones. Ir pats keičiuosi... Tas nenustygstantis humanistas romantikas matematikas iš vaivorykščių pasaulio pamažu leidžiasi ant žemės po smūgio į realybės sieną aplaužytais sparnais.

Tikiuosi, po to kilnaus skrydžio visi vėl susitiksime kokiame sostinės pub'e. Viltis mirs paskutinė.

liepos 20, 2011

Mano 2011-ųjų vasaros rašytojai

Šią vasarą kažkaip pavyko rasti daugiau laiko literatūrai. Ankstesniais metais sunkiai krimsdavau dvi, kartais tris knygas, o šią jau įveikiau ketvertą knygų ir dar keletas laukia. O dar tik liepos antra pusė. Jei taip ir toliau, mušiu rekordus :)

Stengiuosi skaityti kuo įvairesnius ir įvairiapusiškesnius autorius, retai kada skiriu laiko daugiau nei vienai to paties autoriaus knygai. Bet pasitaiko visko. Tad pabandysiu trumpai apžvelgti ir paviršutiniškai įvertinti savo vasaros rašytojus (nekritikuokite labai, nes iš vienos ar kelių knygų apie autorių spręsti itin sunku):

Paulo Coelho (skaityta "Nugalėtojas lieka vienas")
Šioje knygoje Paolo linkęs analizuoti aplinką bei įvairių luomų ir prigimčių žmonių psichologiją, gyvenimo sampratas, žvelgia į vertybių krizę "superžmonių" luome. Knyga turėtų pritraukti tuos, kam patinka garsenybių spindesys ir pramogų pasaulio užkulisių detalės - jas autorius šiame romane patiekia lyg ant lėkštutės, apnuogindamas net smulkiausias kino pasaulio detales. Skaitydamas pasigedau gilesnio charakterių bendravimo - į tarpusavio santykius gilinamasi paviršutiniškai, labiau domimasi veikėjų vidiniais pasauliais.
VERTINIMAS: 5/10

Kate Mosse (skaitoma "Labirintas")
Ši knyga patiks tiems, kas mėgsta jau klasikinėmis virtusias Dano Browno detektyvines istorijas. Negana to, autorė savo romane įpynė daug meninių elementų, nuorodų į mistinį dvasių pasaulį, susipynusį tarp praeities ir ateities. Knyga nepatiks tiems, kurie mėgsta, kai viskas būna aiškiai išdėstyta "juodu ant balto", tačiau paslapčių ir galvosūkių (nors ir ne tokių sudėtingų kaip "Da Vinčio kodas" ar "Prarastas simbolis") mylėtojai ją dievins. Skaitydamas pasigedau tobulesnio tiesioginės kalbos tarp veikėjų vystymo - šio aspekto autorė stokoja - tačiau romane puikiai vartojami pasakojimai bei aprašymai. Jie prikausto dėmesį ir verčia kartu išgyventi kiekvieną įvykį, pajusti peizažus ir vietoves.
VERTINIMAS: 7/10 (dar net nebaigus skaityti)

Erich Maria Remarque (skaityta "Triumfo arka", "Vakarų fronte nieko naujo", "Juodasis obeliskas")
Remarkas... Ech, ko gero, man tai - šių metų atradimas. Meninės detalės, intriguojantys pasakojimai, derinami su aprašymais, įdomūs dialogai, netradicinė pasaulio samprata, filosofija, ironija ir humoras, intrigos ir netikėtumai - Remarko knygose pilna visko ir nieko nėra per daug. Skaičiau jas pasimėgaudamas, po skyrių su pertraukomis apmąstymams. Dažnai sustodavau ir grįždavau prie pastraipos pradžios, tada skaitydavau vėl ir vėl, kol galiausiai suprasdavau čia būta genijaus. Sunku įsivaizduoti, kam galėtų nepatikti šio autoriaus knygos. Tai lyg klasikinis automobilis, kuriuo gera važiuoti lėtai ir mėgautis kiekvienu kilometru, klausantis tobulo variklio gausmo.
VERTINIMAS: argi po visko, ką parašiau, tai būtų objektyvu? :)

Taigi, po šios nedidukės mano vasaros rašytojų apžvalgos planuose dar lieka:
Erich Maria Remarque "Laikas gyventi ir laikas mirti",
Paulo Coelho "Alchemikas" (reikia leisti Paulo pakilti mano akyse :D)
John Irving "Paskutinė naktis Tvisted Riveryje"
ir dar visas rugpjūtis šiems planams įgyvendinti :)

liepos 18, 2011

Apie Dievą

Grb: VISATA, PASAULIS, ERDVĖ ar DIEVAS (vadinkit kaip norit) tikrai su jumis bendrauja, tik sugebėkit jį/ją išgirst!

Jst: Suprasti, kaip skamba gitara, dar ne tas pats, kas suprasti "stygų teoriją". Suprasti, kad nėra Dievo, ne tas pats, kas suprasti nesant tikėjimo. Nors ir nieko negirdžiu dabar, suprantu, kad, kaip kažkada sakė pats Albertas E., "Dievas nežaidžia kauliukais su visata".


liepos 16, 2011

P a ... pfu... I š l e i s t u v ė s

Tai buvo gėris, apie kurį net sunku rašyti - norisi dainuoti.

Rytas. Balso nėra - visai dėsninga - dainuota, skanduota, klykta tikrai nemenkai.
Kojų pirštai, buvę ankštokuose batuose, visi sutinę - irgi nieko keisto - 7 valandos šokių praleidžiant vos keletą dainų (per kurias keičiami marškiniai, šluostomasis prakaitas, papildomas skrandis) davė savo vaisių.
Sunku sugalvoti ar suprasti, kokia daina tebekala galvoje. Jų begalė, šimtai, tūkstančiai, kaip ir mokykliniai prisiminimai, vaikystės išdaigos, šunybės, krėstos drauge su mylimais klasės draugais.
Šįryt netgi gera justi lengvą galvos svaigulį ir aitrų alkoholio skonį burnoje - tai padeda negalvoti. Negalvoti, kad net ir labai norint, daug ko iš tų, kurie vakar buvo kartu, dalinosi savo gera nuotaika, šypsenomis, susitikti nebepavyks. Bet gal taip reikia? Gal taip ir turi būti?

Prisiminimai liks ir privers šypsotis, kai visa kita atrodys beviltiška. O jau ar besusitiksim kada - ar svarbu tai? Galvojimas, mintys, troškimai viską apsunkina. Gyvenimas nestoja - nauji draugai, ateities kolegos tik ir laukia kažkurioje Tavo, žmogau, gyvenimo maršruto stotelėje. Tad stabtelk, akimirka žavinga, aš noriu įsileisti juos. Aš pasiruošęs.

liepos 12, 2011

Aš irgi kaip žąsis

Keistas paukštis esu. Turiu sparnus, tačiau skraidyti nemėgstu. Esu pasipūtęs ir arogantiškas. Nemoku bendrauti. Tik apsimetu mokantis, nors net ir tai nepaaiškina nieko. Nagai riesti į save. Plėšrus kaip erelis, tačiau...

eilinis žąsinas.

SEL koncertas buvo kažkas nepamirštamo. Gaila tik, kad Ji, buvusi ten vos už metro, judėjusi į ritmą, buvo atsukusi į mane nugarą. Reti žvilgsniai nieko nesakė. Pamėgom tylą. Negerai.

Gavau darbą kavinėje ir turiu pakankamai laiko apmąstymams. Tai ir yra blogiausia, nes bežiūrint į laikrodį... supranti visatą ir imi jos nekęsti.

liepos 03, 2011

Niekas niekam nei už ką

Neskelbiau įrašų prieš egzaminus... Išskyrus fizikos egzaminą. Neskelbiau įrašų, kol nesulaukiau rezultatų... O dabar sulaukiau jau visų... Išskyrus fizikos.

83 99 98 99 ...

Mama mia.
Buvo sunkus savaitgalis. Norėjau atsiduoti į sporto glėbį tarp sunkių laukimo dienų, kurias paprasti mirtingieji vadina šiokiadieniais. Deja, tik ne mes, abiturientai.
Jaučiuosi kaip beprotis. Beprotis, sustojantis po kiekvienos "Juodojo obelisko" pastraipos ir ieškantis ten kažko, ko dažniausiai ten nėra. Arba yra. Arba man vaidenasi. Tiek daug variantų, kad net sunku suvokti.
Sunku patikėti, kaip lengva...
Lengva pamiršti tai, ką mokeisi penketą metų, vien todėl, kad tai tampa nebereikalinga.
Lengva krimsti šokoladinius saldainius ir negalvoti apie kalorijas, jų ingridientus ar gaminimo būdą, o tiesiog mėgautis.
Lengva netgi sėdėti saulėje ir netolygiai įdegti.

Bet velniškai sunku užsimiršti ir nieko neveikti - tiesiog ilsėtis - nuo darbo, nuo draugų, nuo rūpesčių, nuo minčių. Ypač - nuo minčių.

Neprarandu vilties - aš dar pabėgsiu ten, kur nepasiekia vienintelis dalykas, greitesnis už šviesą. Mintis.

Kaip mėgdavo sakyti mano (dabar jau "buvusi") klasiokė - "never mind".