liepos 25, 2011

Aplaužytais sparnais

Vis daugiau draugų renkasi skristi. Renkasi Kembridžo, Oksfordo, Edinburgo, Mančesterio universitetus, o aš lieku... taip, berods, lieku...

Rytoj rezultatai. Net ir su 21,56 konkursiniu balu dar virpa kažkoks nelemtas virpuliukas, kad kas nors nutiks sistemai ar ko nors nepadariau iki galo. Pfu pfu pfu... Jei viskas gerai, jau kitąmet trinsiu VU FF auditorijų suolus. Bet dar reikia sulaukti rytojaus.

Pasirinkau būti fiziku. Nors kol dar nebaigiau mokslų, neaišku, kaip viskas gali pasisukti.
Vaikystėje svajojau būti matematiku. Magiškai traukė skaičiai, sekėsi matematikos olimpiadose, azartiškai sprendžiau vis sunkesnius uždavinius... Bet taip jau atsitiko, kad radau fiziką. Matematika liko nuošaly, kažkur tamsiame kampelyje niekam nebeįdomi. Niekam man. O kažkada sakiau, kad "būsiu matematikas". Nenuskilo tam vaikui, vieną svajonę pakeitė kita.

Galbūt aš esu silpnas... O galbūt neverta tikėti ir tais draugais, kurie sako grįšią į Lietuvą po penketo metų. Laikas keičia viską - svajones, tikslus, žmones, jų nuomones. Ir pats keičiuosi... Tas nenustygstantis humanistas romantikas matematikas iš vaivorykščių pasaulio pamažu leidžiasi ant žemės po smūgio į realybės sieną aplaužytais sparnais.

Tikiuosi, po to kilnaus skrydžio visi vėl susitiksime kokiame sostinės pub'e. Viltis mirs paskutinė.

1 komentaras: