liepos 03, 2011

Niekas niekam nei už ką

Neskelbiau įrašų prieš egzaminus... Išskyrus fizikos egzaminą. Neskelbiau įrašų, kol nesulaukiau rezultatų... O dabar sulaukiau jau visų... Išskyrus fizikos.

83 99 98 99 ...

Mama mia.
Buvo sunkus savaitgalis. Norėjau atsiduoti į sporto glėbį tarp sunkių laukimo dienų, kurias paprasti mirtingieji vadina šiokiadieniais. Deja, tik ne mes, abiturientai.
Jaučiuosi kaip beprotis. Beprotis, sustojantis po kiekvienos "Juodojo obelisko" pastraipos ir ieškantis ten kažko, ko dažniausiai ten nėra. Arba yra. Arba man vaidenasi. Tiek daug variantų, kad net sunku suvokti.
Sunku patikėti, kaip lengva...
Lengva pamiršti tai, ką mokeisi penketą metų, vien todėl, kad tai tampa nebereikalinga.
Lengva krimsti šokoladinius saldainius ir negalvoti apie kalorijas, jų ingridientus ar gaminimo būdą, o tiesiog mėgautis.
Lengva netgi sėdėti saulėje ir netolygiai įdegti.

Bet velniškai sunku užsimiršti ir nieko neveikti - tiesiog ilsėtis - nuo darbo, nuo draugų, nuo rūpesčių, nuo minčių. Ypač - nuo minčių.

Neprarandu vilties - aš dar pabėgsiu ten, kur nepasiekia vienintelis dalykas, greitesnis už šviesą. Mintis.

Kaip mėgdavo sakyti mano (dabar jau "buvusi") klasiokė - "never mind".

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą