spalio 30, 2011

Mažojo berniuko istorija

Mažą berniuką užrakino tamsiame sandėliuke ir pamiršo. Raktus pametė, išsikraustė, įkalino tamsioje nežinioje. Berniukas nepasimetė - kaskart atsikėlęs anksti ryte jis bandydavo išlaužti sandėliuko durų spyną, tačiau ilgai jam tai nepavykdavo. Kasdien jis suprasdavo, kad yra silpnas, ir kiekvieną vakarą, bedarydamas atsispaudimus ir sau bekartodamas "aš būsiu laisvas, aš vėl būsiu laisvas", jis nusikalęs užmigdavo. Per naktį jėgos sugrįždavo ir kasryt jis pabusdavo vis stipresnis.

Galiausiai išaušo rytas, kai berniukas išlaužė duris ir išsilaisvino iš tamsos. Taip jau būna, nes saulė vėl pakyla, nes ateina nauja diena, nes niekas nedrįsta paneigti tvermės dėsnių.

Laikas stiprina. Laikas priartina prie tobulybės. Tačiau tik priartina.
Niekas nėra amžinas. Niekas nėra tobulas. Niekas neegzistuoja pakankamai ilgai, kad taptų tobulu. Niekas nėra pakankamai tobulas, kad išgyventų pasaulyje tiek, kiek pats geidžia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą