lapkričio 22, 2011

Apie tai, kad net ir trumpos melo kojos palieka pėdsakus

Auksiukui.

Ne dažnai rašau rytais, tačiau rytas už vakarą protingesnis. Pasinaudosiu šiuo intelekto bonusu ir pasistengsiu pakilti į kiek aukštesnį mąstymą, nes kartais jau atrodo, kad visiškai nebegalvoju, ką darau, ką sakau...

Kas šokiruoja labiau nei tiesa? Turbūt niekas. Tiesa turi savybę pasilikti ir iškilti aukštyn po kiek laiko. Ji lengvai nepraeina. Ją sunku pakeisti melu. Tam irgi reikia laiko. Bet melas nėra geras pakaitalas.

Tiek melas, tiek tiesa turi savo svorį. Juos abu veikia sunkio jėgos, dėl kurių jie, eidami žmonių likimais, palieka pėdsakus. Tuo tarpu žmogus, nori to ar ne, seka šiais pėdsakais, kurie nėra abiem atvejais vienodi. Tiesos praminti keliai ne visada būna tiesūs ir lygūs, tad žmogus yra gundomas rinktis kur kas paprastesnį ir trumpesnį melo kelią.



Kartais su tiesa susitaikyti yra sunku. Kartais tai atrodo visiškai neįmanoma, galvą suspaudžia emocijos ir pasaulis, atrodo, tuojau pat sprogs. Tačiau visada išaušta rytas... Rytas kaip šis. Viskas praeina, emocijos išblunka, gyvenimas tęsiasi.

Gerbiu tuos, kurie nepabūgsta pasirinkti sunkesniojo kelio - tiesos. Taip, tai reikalauja drąsos, nes turi žvelgti į akis žmonėms, kuriuos skaudini, kuriems bedi į širdį adatą... Tačiau tiesos kelias, ne taip kaip melo, niekada nesibaigia aklaviete. Sunkumai anksčiau ar vėliau nugalimi ir danguje vėl pasirodo saulė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą