kovo 31, 2012

Pora

Paskutinė pora strofų. Žaliam laukui.

Aš skęstu tirštoje arbatos migloje,
Aš tyliai pasiduodu nekovojęs -
Pabėgti negaliu, kol mintys galvoje;
Kas duos sparnus, kurie aplenktų kojas?

Aš skęstu pilkame arbatos glėbyje,
Dingstu rate klaidžių šešėlių,
Viliuosi, karčią tiesą manyje
Pasaldins pora cukraus gabalėlių.

kovo 24, 2012

Vienuma

Kas buvo kažkada uola,
Dabar tik apvalus akmuo -
Grakščiai sumos mikli ranka,
Sekundę suvirpės vanduo.

Rymosiu tolimam krante,
Kai atsiris šilta banga;
Švelniai lyg motina ryte
Šnabždės į ausį vienuma.

Stovėsiu čia lyg švyturys,
Kuriam jau svetima šviesa -
Tamsoj suprasiu, kad negrįš
Ji niekad niekad niekada.

kovo 19, 2012

Keturi karaliai

Valdovams Dovydui, Aleksandrui Makedoniečiui, Karoliui Didžiajam ir Cezariui.

Stropiai galąstos žvilgsnių smailės
Rate lyg špagos susirems -
Jos patikės - problemos baigės
Ir protai valandai užtems.

Vyno taurėj paskęs Paryžius
Ir svajos, kaip nukakt tenai,
O kitą guos medinis kryžius -
Maldoj klūpėti vakarai.

Delne atgulus stiklo šukė
Manys, jog deimantas jinai,
Ketvirto skruostu risis upė -
Tylioj širdy duš pažadai.

O laikas niekada netingi -
Visus valdovus pražudys,
Tik keturi karaliai nemirtingi
Azarto kaukėm amžinai valdys.


Dėl visai suvokiamų priežasčių, ateinantis eilėraštis bus apie dvejetą, o ne trejetą. Šerlokas Holmsas turėjo tai nujausti, ar ne, daktare Vatsonai?

Liko dvi. Kuo toliau tuo sunkiau. Aš dėl Jūsų, Jūs dėl manęs. Mainomės... Jausmais, emocijomis, mintimis...

Chanel No. 5

Užmerk akis ir kvėpk giliai -
Taip atsidursiu Tavyje.
Nedusk ir leisk man nebyliai
Išnykti vėjo glėbyje.

Mane paleisi ir norėsi
Užmiršt mane, bet aš dažnai
Užklupsiu vėl, kai jau tikėsi,
Jog mano vardą pamiršai.

Kai mylimą glėby suspausi,
Suprasi - nieko nežinai -
Manęs nuo sielos nenuprausi,
Kol Tau mane primins Jinai.

Atokvėpis ir nors pradink -
Nes kol kvėpuosi, bus sunku
Pamiršt - juk tuzinai aplink
Kvepės manim - Chanel penktu.

kovo 16, 2012

Šešta duobutė

Nebesėdėk tamsoj - mane paliesk,
Pirštu pajuski manąjį pasaulį.
Aš būsiu Tau dosni, tik pasikviesk -
Ir amžinoj nakty nušvisiu saule.

Įsidėmėk mane - akių nereiks -
Širdis diktuos Tau tai, kas parašyta.
Kas šiandien gyvas, tas pasveiks,
Bet liks randai, kaip žvaigždės lieka rytą.

Tiesa gyva, nors Tu jos nematai,
Tik klysdamas artėji po truputį,
O tai, ką paslėpė ženklai,
Įmint padėsiu aš - šešta duobutė.

kovo 14, 2012

Kaip mintys bangavo pastaruosius metus

"Fluctusui" jau beveik metukai. Prisimenu, tą 2011 metų kovo 14 dieną buvau gal kiek pyktelėjęs ir iš senojo tinklaraščio liko tik vienas įrašas - Pilnas namas (for Rosie) - visa kita kartu su pirmuoju tinklaraščio variantu buvo ištrinta (arba tiesiog paslėpta kibernetinėje erdvėje, kuo aš nenorėčiau tikėti). Tarp pirmųjų įrašų buvo miniatiūros, skirtos manajam šimtadieniui, poeto Just.Marcinkevičiaus atminimui, tokios pačios dalios paralelinės klasės draugei (tada ją pavadinau Liepa), anų metų rinkimams bei kovo aštuntajai - vien eseistika. Tuo tarpu dabar, atsivertus pradinį "Fluctuso" puslapį, pasitinka vieni eilėraščiai... Nejaugi metai taip viską keičia?

kovo 11, 2012

Septyni garsai

Aš čia ir man nė kiek nešalta -
Nors Tu toli, girdžiu Tave gerai -
Kaskart iš naujo tarsi pirmą kartą
Mane sušildo septyni garsai.

Klavišais grok, mintim akomponuosiu -
Linguoki tarsi nendrė jausmuose,
Kukliu žvilgsniu Tavų akių ieškosiu,
Nes muzika ne pirštuose, o širdyse.

Melodija nutrūks ir atsistosi -
Audringai Tau vienai dėkos visi,
Bet šypsnis neišsprūs, nes Tu žinosi,
Kaip gimė do ir kur pražuvo si.

kovo 10, 2012

Marso aštuntoji

Vanduo trapiam vazos stikle
Girdės, kaip džiūva pigios tulpės.
Viena vėl verksi tamsoje,
Nes grįžta varnom baltos gulbės.

Kai rytas praeitį maršina
Ir tyliai nusidėt vilioji,
Vėl saulė naują rytą gina -
Išnyksta Marso aštuntoji.

Girdi, kaip krinta spindulys?
O gal gali užuosti lietų?
Ar laikas grožį nužudys
Tik tam, kad akys vėl regėtų?

kovo 07, 2012

Tinginio tvorelė

Poetai - tai beširdžiai tinginiai;
Poemos jų lyg tvoros be lentų -
Tik šąla sustatyti sakiniai
Nuogi, kuriuos mintim aprengsi Tu.

kovo 03, 2012

Devyni katino gyvenimai

Plentu praskries automobiliai,
Nuo lentynėlės kris vėl žirklės,
Liepsna kailiuką svilins tyliai
Ir užsitrenks medžioklio pinklės.

Plaučius užlies aštrus vanduo
Ir iškabins vaikėzai akį,
Už kojos čiups kaimynų šuo,
O iš paskos užvers ir žvakę.

Kai liks gyvybė tik viena -
Ta devinta, paskutinioji -
Iltis į kaklą lyg hiena
Suleis nekantriai mylimoji.

kovo 01, 2012

10

Pavasariui, nes būtent pavasarį vyksta gražiausi dalykai.

Po dešimties savaičių sniego
Vėl sunkiai kelsimės iš miego
Ir versimės atgal, nes nebenorim nieko,
Kol žadintuvai velniškai skambės.

Po dešimties pilnų mėnulių
Šiltoj pusny svajonės guli
Ir dreba jos, nes jau vilties neturi,
Tad dar ne dešimt pilnačių drebės.

"Negrįšiu ten, kaip nesugrįžta aitvarai -
Jie krenta, byra tarsi pelenai -
Tačiau kažkur toliau gyvens Jinai
Ir aš Jos mintyse," - mana širdis tikės.

Praskries ilgų sekundžių dešimtis,
Nebepavys jų ta naivi mintis,
Jog atsimerksiu, būsiu išimtis -
Ir vėl Jos akys į mane žiūrės.