kovo 19, 2012

Keturi karaliai

Valdovams Dovydui, Aleksandrui Makedoniečiui, Karoliui Didžiajam ir Cezariui.

Stropiai galąstos žvilgsnių smailės
Rate lyg špagos susirems -
Jos patikės - problemos baigės
Ir protai valandai užtems.

Vyno taurėj paskęs Paryžius
Ir svajos, kaip nukakt tenai,
O kitą guos medinis kryžius -
Maldoj klūpėti vakarai.

Delne atgulus stiklo šukė
Manys, jog deimantas jinai,
Ketvirto skruostu risis upė -
Tylioj širdy duš pažadai.

O laikas niekada netingi -
Visus valdovus pražudys,
Tik keturi karaliai nemirtingi
Azarto kaukėm amžinai valdys.


Dėl visai suvokiamų priežasčių, ateinantis eilėraštis bus apie dvejetą, o ne trejetą. Šerlokas Holmsas turėjo tai nujausti, ar ne, daktare Vatsonai?

Liko dvi. Kuo toliau tuo sunkiau. Aš dėl Jūsų, Jūs dėl manęs. Mainomės... Jausmais, emocijomis, mintimis...

1 komentaras: