rugsėjo 23, 2012

Trioletai

Tarp laumžirgio sparnelių keturių
Savas suknias išsiskleidžia šviesa.
Aš vargšas – nieko neturiu
Tarp laumžirgio sparnelių. Keturių
Kampų svajom sušildyt negaliu,
Jei juos jau šaldo išdidi tiesa –
Tarp laumžirgio sparnelių keturių
Savas suknias išsiskleidžia šviesa.

„Atmerk akis – aš svetimas,“ -
Pasauliui tyliai pakuždėsiu.
Kai auštant Tavo plaukus liesiu,
Atmerk akis. „Aš – svetimas
Kaip krantas, dar nepasiektas -
Smalsių naujakurių norėsiu.
Atmerk akis – aš svetimas
Pasauliui,“ – tyliai pakuždėsiu.

Drugeliams nuo sparnų nubėgo tušas –
Ar jie kalti, kad lijo visą dieną?
Lašai užkamšė šviesulį kiekvieną,
Drugeliams nuo sparnų nubėgo tušas.
Ar mirštantį paguos kas užuot triūsęs?
Kas dovanos gyvenimą dar vieną?
Drugeliams nuo sparnų nubėgo tušas –
Ar jie kalti, kad lijo visą dieną?

Taip švelniai žudo šypsena mylėta,
Kutendama man sąžinę skylėtą -
Atsiminimai dabarty suranda vietą
Ir švelniai žudo. Šypsena mylėta
Primins man vasarą gėlėtą -
Svajonių pievą, pažadais užsėtą,
Taip švelniai žudo šypsena mylėta,
Kutendama man sąžinę skylėtą.
Lyg nuraminusi (savy) tą žodį netesėtą
Taip švelniai žudo šypsena mylėta
It prašo atsigręžt į praeitį duobėtą,
Pasitaisyt – žydėt, kaip pažadėta, -
Taip švelniai žudo šypsena mylėta,
Kutendama man sąžinę skylėtą.

Nerimo kilpomis laišką nunersiu,
Įkalinęs stikle paliksiu bangoje -
Žodžius išduosiu, smaugusius mane
Nerimo kilpomis. Laišką nunersiu –
Kas praeity pagauta, į ateitį išmesiu -
Kol mintys nepaklydo galvoje,
Nerimo kilpomis laišką nunersiu,
Įkalinęs stikle paliksiu bangoje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą